Kartais burundukai maišomi su trylikajuosčiu staru (Thirteen–Lined Ground Squirrel). Skirtumas toks, kad burundukai turi juosteles viršuje ir apačioje akių. Burundukai būna labai įvairių charakterių, nevisi jie būna mieli, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia nepamiršti jog visi burundukai turi dantis ir nagus, kurie skirti ne tik rinkti maisto atsargas. Burundukų augintojai turėtų būti tokie žmonės, kurie mėgsta hyperaktyvius gyvūnus, ir tie, kurie gali maitinti savo augintinį šviežiais vaisiais ir daržovėmis ne mažiau kaip tris kartus per savaitę. Burundukai nerekomenduojami mažiems vaikams, nes šie gyvūnai gali tapti baugštūs nuo vaikiško greito judėjimo. Jie netinka žmonėms, kuriems patinka augintinį priglausti prie savęs, nes burundukai mėgsta laisvai judėti ir nenustygsta vienoje vietoje. Jei burunduką auginti nuo pat jo gimimo jis gali tapti labai draugiškas.
Sibirinis burundukas yra visaėdis. Jis minta daržovėmis, medžių pumpurais, krūmų šakelėmis, grybais, riešutais, uogomis, taip pat kviečiais ir avižomis. Sibiriniai burundukai slepia maistą 5–8cm po žeme. Skleidžia įvairius garsus, taip pat ir cypsėjimą, kuris labai panašus į paukščių. Kadangi gamtoje jie gyvena medžiuose, jiems reikia didelio ir aukšto narvo. Narvas turėtų būti pakankamai didelis 120x90x90 cm(nenaudokite papūgų narvelių, jie yra gana reto tinklo). Narve turėtų būti įtaisyta daug šakų ir slėpimosi lizdelis, kuris turėtų būti su dviem skylėm, kaip su „atsarginiu išėjimu“, burundukui, dėl savisaugos instinkto. Narvo dugną galima iškloti medžio drožlėmis arba presuotomis medžio pjuvenų granulėmis. Narvelį reiktų išvalyti maždauk kas dvi savaites ir niekada nepalikti maisto atliekų, kurios greitai genda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą