Vokiečių bokseris

Bokseriai

 

Bokseris – palyginti nesena veislė, išvesta XIX amžiaus pabaigoje. Šie šunys buvo naudojami meškų, vilkų, šernų medžioklei. Tai buvo kresni, stiprūs, gerai sudėti šunys, bebaimiai, nereaguojantys į sužeidimus. Savo jėgą ir drąsą jie rodydavo ir tarpusavio kovose, ir kaudamiesi su kitais gyvūnais (pvz: su meškomis, jaučiais).

Istorija

Bokserių veislės kūrimo pradžią davė iš Prancūzijos parvežta bulenbeicerių kalė Flora, dar trys bulenbeiceriai (vok. Bulių smaugikas) ir anglų buldogas. Veisėjai entuziastai siekė suderinti drąsą, stabilumą, sportišką šuns būdą ir jėgą su estetišku eksterjeru. Pirmieji bokseriai labai skyrėsi nuo dabartinių ir buvo gana nepatrauklūs. Vėliau kruopštaus selekcinio darbo dėka išveisti elegantiški, energingi, pasižymintys geromis darbinėmis savybėmis, žaismingi ir linksmi bokseriai. Žmonės juos mėgsta auginti dėl ramaus charakterio, įgimtos meilės vaikams, puikių gynėjo bei sargybinio savybių. Prieraišūs, atsidavę, neagresyvūs, ištikimi, net sulaukę senatvės išlieka žaismingi.

Išvaizda

Aukštis – patinai iki 63 cm, patelės iki 59 cm. Svoris – patinų apie 30 kg, patelių - 28 kg. Tvirtas, atletiškas sudėjimas, kailis trumpas, glotnus. Judesiai žvalūs, energingi. Galva proporcinga korpusui. Apatinis žandikaulis didesnis, atsikišęs, jį dengia storos viršutinės lūpos. Kaklas raumeningas ir pakankamai ilgas. Krūtinė siekia alkūnes, jos gylis turi sudaryti pusę šuns aukščio ties ketera. Nugara tiesi, tvirta, plati, raumeninga. Kojos tvirtos.
Spalva – rusva – įvairiausių atspalvių (nuo smėlinės iki tamsiai rudos). Tigrinė spalva – rusvame fone juodi dryželiai, lygiagretūs šonkauliams, dengiantys visą kūną. Leistinos baltos žymės ant snukio, krūtinės, letenų, bet neturi viršyti 1/3 pagrindinės spalvos. Visiškai balti, juodi ar kitos spalvos bokseriai neveisiami.
Veislės standartas, patvirtintas 1920 metais, galioja iki šių dienų.